Taip, pilnamečiai klientai gali gauti anonimines konsultacijas. Nepilnamečiams klientams anoniminių konsultacijų neteikiame.

Vilniaus šeimos psichologijos centro specialistai laikosi griežtų konfidencialumo reikalavimų. Informacija tretiesiems asmenims pateikiama tik išimtinais atvejais,  laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento ir Psichologų etikos kodekso. Pirmojo susitikimo su specialistu metu pateikiama visa informacija apie konfidencialumo ribas.

Už pirmąją konsultaciją prašome atsiskaityti grynaisiais pinigais. Bankų kortelių šiuo metu neaptarnaujame. Už tolimesnius susitikimus apmokėti galima grynaisiais pinigais arba pavedimu, gavus sąskaitą el. paštu už suteiktas paslaugas, vieną kartą per mėnesį.

Esant galimybei, parinktas arba Jūsų asmeniškai pasirinktas specialistas užregistruos Jus artimiausiu laisvu jo laiku. Laikas suderinamas asmeniškai telefonu ar el. paštu. Esant dideliam specialisto užimtumui, kartais konsultacijos reikia palaukti savaitę arba daugiau. Vaikų ir paauglių specialistai yra ypač užimti, tad kartais tenka laukti kiek ilgiau.

Registruotis galima keletu būdų:

– dėl suaugusiųjų, šeimos ar poros konsultacijų, telefonu +370 650 27215 (Laura Tamulevičė);

– dėl konsultacijų tėvams, vaikams ir paaugliams, telefonu +370 650 27215 (Laura Tamulevičė).

– registracija internetu

– tiesiogiai susisiekus su konkrečiu mūsų centro specialistu nurodytu telefonu arba užpildžius registracijos formą, esančią jo anketoje. Specialistų sąrašą rasite čia

SVARBU! Vykstant konsultacijoms atsiliepti telefonu negalime – visada perskambiname artimiausiu laisvu metu.

Dažniausiai individualūs (suaugusiųjų ir vaikų, paauglių) susitikimai vyksta vieną kartą per savaitę, jų trukmė 50-55 min., o bendras reikalingas susitikimų skaičius preliminariai aptariamas pirmojo susitikimo metu. Šeimos, poros sesijos vyksta kas 2 – 6 savaites, priklausomai nuo individualaus šeimos ar poros situacijos. Jų trukmė 1,5 – 2 val. Esant poreikiui, siūloma atlikti šeimos atvejo įvertinimą dalyvaujant dviem specialistams.

Psichoterapijos ar psichologinio konsultavimo trukmė priklauso nuo poreikio ir problemos gilumo. Kuo seniau tęsiasi sunkumai ir kuo jie gilesni, tuo ilgesnės pagalbos reikia. Siekiant esminių asmenybės pokyčių, problemų sprendimo, procesas gali trukti mažiausiai pusantrų –  dvejus metus. Jei siekiama spręsti konkrečias santykių, emocines problemas ar teikiant pagalbą krizės atveju, trumpalaikė psichoterapija gali trukti iki 15-20 konsultacijų. Galimos ir vienkartinės konsultacijos, mūsų centre dažniau teikiamos poroms ar šeimoms.

Ženkliai sutrikus žmogaus kasdienei veiklai, kankinant įkyrioms mintims, atsiradus nemigai, nerimui, prislėgtai nuotaikai, kai sunku atlikti kasdienius buities darbus, susikaupti.

Kartais vien psichologo arba psichoterapeuto pagalbos neužtenka, kad žmogaus savijauta pagerėtų (pvz., sergant sunkia depresija, esant įvairiems psichikos sutrikimams ir pan.). Tokiais atvejais rekomenduojama taikyti ir psichoterapiją, ir gydymą vaistais.

Jei abejojate, ar Jums reikalinga psichiatro pagalba, kviečiame pasikonsultuoti su mūsų centro specialistais.

Krizinis konsultavimas – konsultavimo būdas, taikomas asmeniui,  išgyvenančiam psichologinę krizę. Tai intensyvi ir trumpalaikė pagalba, kurios tikslas – padėti sėkmingai įvekti krizę ir grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Psichologinė krizė – sveiko žmogaus reakcija į sunkią ir jam emociškai reikšmingą gyvenimo situaciją, reikalaujanti naujų adaptacijos ir įveikimo būdų. Išgyvenantis krizę asmuo jaučia didelį psichinį diskomfortą, būdinga patirti neviltį, bejėgiškumą, baimę, nerimą, prislėgtą nuotaiką, pasimetimą.

Specialisto kvalifikaciją parodo jo įgytas išsilavinimas ir nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas seminaruose, supervizijose, atvejų analizės grupėse, konferencijose.

Psichologo išsilavinimą patvirtina diplomai apie baigtas psichologijos bakalauro ir magistro studijas, psichoterapeuto – diplomas apie baigtas podiplomines psichoterapijos studijas.

Mūsų centro specialistai nuolat tobulina savo kvalifikaciją dalyvaudami profesiniuose renginiuose (paskaitose, seminaruose, konferencijose), lankydami asmenines ir grupines supervizijas bei dalyvaudami atvejų analizės grupėse.

Psichologas tai specialistas, baigęs socialinių mokslų universitetines – psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro – studijas. Psichologas gali atlikti įvairių psichikos procesų (pvz.: mąstymo, dėmesio, atminties), emocinių būsenų ir asmenybės bruožų įvertinimą bei konsultuoti iškilus problemoms, sunkumams asmeniniame gyvenime, tarpasmeniniuose santykiuose, darbe. Psichologas negali diagnozuoti psichikos sutrikimų arba skirti gydymo vaistais.

Psichiatras – medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Psichiatras gali diagnozuoti psichikos sutrikimus, paskirti vaistus jiems gydyti ir sudaryti gydymo programą.

Psichoterapeutas – specialistas, kuris po aukštojo mokslo studijų baigė kurios nors psichoterapijos krypties studijas ir įgijo psichoterapeuto kvalifikaciją. Psichoterapeutu gali būti psichologas, psichiatras ar kitos srities specialistas. Psichoterapeutas, kaip ir psichologas, konsultuoja su įvairiais gyvenimo sunkumais ir problemomis susiduriančius asmenis, tačiau daro tai daug giliau, remdamasis konkrečia psichoterapine paradigma (pvz., psichodinamine, šeimos sistemine, geštalto, egzistencine, kognityvine-elgesio ir kt.).

Psichoterapeutai be medicinos gydytojo išsilavinimo vaistų išrašyti negali, jie taiko psichoterapinius metodus – „gydo kalbėjimu“. Jeigu psichoterapeutas kartu turi ir gydytojo kvalifikaciją, jis vaistus gali išrašyti arba derinti psichoterapiją su medikamentiniu gydymu.

Psichologai vaistų išrašyti negali.

VŠPC yra ne medicinos įstaiga, todėl vaistai neišrašomi.

VŠPC nėra medicinos įstaiga, todėl neturi galimybių teikti paslaugų, apmokamų PSD lėšomis. Paslaugas pagal savanoriškus sveikatos draudimus teikti galime, jei draudimo sutartyje aiškiai nurodoma, kad apmokamos psichologo konsultacijos.

Paslaugos teikiamos ir pagal Lietuvos psichoterapijos asociacijos sudarytą psichoterapeutų sąvadą, nuoroda: https://www.psichoterapijosasociacija.lt/psichoterapeutu-savadas/

Pagrindinis skirtumas – abiejų specialistų kompetencija. Šeimos terapeuto kompetencija aukštesnė nei psichologo, todėl jis metodiškai dirba kitaip. Šeimos terapijoje sprendžiamos gilesnės tarpusavio santykių problemos, į jas žvelgiama plačiau, keliami sudėtingesni terapiniai tikslai.

Kai šeimoje, iškilus tarpusavio santykių problemoms, įtraukiami vaikai į tėvų tarpusavio konfliktus. Kai vaikai sunkiai išgyvena tėvų konfliktus, pastebimi neigiami elgesio pokyčiai ir/ar emociniai sunkumai

Laikas tarp susitikimų skiriamas užduotims bei namų darbams atlikti. Tam, kad pasikeistų elgesys, reikalingas ilgesnis laikas ir nuoseklus praktinis darbas.

Susitikimai yra reti – kas 4 ar 6 savaites.

Šeimos, poros sesijos vyksta kas 2 – 6 savaites, priklausomai nuo individualios šeimos ar poros situacijos.

Informaciją apie kainas galite rasti čia.

Informaciją apie kainas galite rasti čia.

Informaciją apie kainas galite rasti čia.

Susitikimo trukmė yra 1,5 val.

Susitikimo trukmė yra 2 val.

Susitikimo trukmė yra 2 val.

Konsultacijos struktūra labai panaši į šeimos terapijos sesiją, tik susitikimas trumpesnis – 1,5 val., ir specialistas yra kitos kvalifikacijos.

Šeima kviečiama ateiti kartu su vaikais, prieš atvykstant siūloma apsvarstyti į kokius klausimus šeimos nariai norėtų rasti atsakymus kartu su specialistais. Susitikime dalyvauja vienas vaikų ir paauglių psichologas / psichoterapeutas ir vienas suaugusių arba / ir šeimos psichologas /psichoterapeutas. Susitikimo trukmė 2 val.

Pora ar šeima kviečiama ateiti kartu, prieš atvykstant į konsultaciją siūloma apsvarstyti į kokius klausimus norėtųsi rasti atsakymus kartu su šeimos terapeutu. Susitikimo trukmė 2 val., esant poreikiui, daroma trumpa pertraukėlė.

Iškilus tarpusavio santykių problemoms: skyrybų klausimui, įvykus neištikimybei, esant dažniems konfliktams ir nesisekant jų spręsti, porai negebant konstruktyviai pyktis ar surasti kompromisus.

Į vaikų psichiatrą vertėtų kreiptis ir pasikonsultuoti dėl medikamentinio gydymo tuomet, kai dėl emocinių ir elgesio sunkumų labai ryškiai sutrinka įprastas vaiko gyvenimas. Pavyzdžiui dėl stiprios baimės negali išeiti iš namų, nuolat vargina įkyrūs judesiai, užsitęsusi labai prislėgta nuotaika ir suicidinės mintys, nuolat nerimstantis perdėtai aktyvus elgesys ir dėl to kylantys sunkumai mokykloje, ir pan.

Teikiant psichoterapinę pagalbą vaikams, susiduriantiems su įvairiais sunkumais, dažniausiai taikoma žaidimų terapija, kurioje vaikas žaidimo kalba „pasakoja“ psichoterapeutui apie save ir savo sunkumus. Psichoterapeutas padeda vaikui geriau suprasti jausmus, išspręsti sunkumus, rasti išeitis, priimti ir integruoti skausmingas patirtis. Psichoterapijos tikslai yra atstatyti ir palaikyti sveiką vaiko asmenybės raidą ir lengvinti simptomus.

Verta pasikonsultuoti su psichologu, jei vaikas pats nori su kuo nors pasikalbėti, taip pat jei pastebite pasikeitusį vaiko elgesį:

• Dažnai keičiasi nuotaika, vaikas tapo liūdnas, baimingas, verksmingas ar nuolat dirglus;
• Neįprastai pasikeičiaelgesys: vaikas tampa impulsyvus, nesilaiko nusistovėjusios tvarkos ir taisyklių, piktas ar agresyvus mokykloje, atžarus ar įžeidus namuose;
• Sutrinka miegas, apetitas;
• Atsiranda mokymosi sunkumų;
• Sutrinka mokyklos lankymas, vaikas atsisako eiti ar dažnai praleidžia pamokas;
• Nuolat skundžiasi įvairiais skausmais, nors gydytojas ligos neranda;
• Atsiranda bendravimo sunkumų: drovumas, atsiribojimas, uždarumas;

Šeimoje ar artimoje aplinkoje įvykę reikšmingi įvykiai: netektis, tėvų skyrybos, persikraustymas, smurtas, patyčios, išgyventos avarijos ar buvimas jų liudininku ir kt.

Taip, paauglys gali pats kreiptis pagalbos, tačiau iki 18 metų kartu su juo turi ateiti ir vienas iš tėvų (globėjų) pasirašyti sutikimą dėl psichologinio konsultavimo / psichoterapijos teikimo nepilnamečiui bei aptarti konsultavimo proceso eigą.

Pirmo bendro susitikimo su paaugliu ir tėvais (globėjais) metu aptariamas bendradarbiavimas su tėvais (globėjais). Susitikimai su tėvais (globėjais) įprastai vyksta kartą per 3 mėnesius, tačiau priklausomai nuo konkrečių aplinkybių galima susitikti dažniau arba rečiau. Susitikimai gali vykti dalyvaujant pačiam paaugliui arba be jo – tai priklauso nuo konsultavimo proceso eigos, paties paauglio norų ir poreikių. Vaikų ir paauglių psichologas / psichoterapeutas laikosi konfidencialumo taisyklių ir negali atskleisti tėvams (globėjams) psichologinių konsultacijų arba psichoterapijos sesijų turinio išskyrus tam tikras aplinkybes, kurios yra iš anksto suderinamos su pačiu paaugliu.

Į pirmą konsultaciją paaugliai nuo 12 metų kviečiami atvykti kartu su tėvais (globėjais) arba vienu iš jų. Konsultacijos metu aptariamos kreipimosi priežastys, lūkesčiai, paauglio išgyvenami sunkumai, jų atsiradimo aplinkybės, svarbūs šeimos gyvenimo faktai. Pirmo susitikimo metu suformuluojami psichologinių konsultacijų ar psichoterapijos tikslai, susitariama dėl susitikimų dažnumo, trukmės, bendradarbiavimo su tėvais ir kt.

Psichoterapijos trukmė priklauso nuo poreikio ir problemos gilumo –  kuo seniau tęsiasi sunkumai ir kuo jie gilesni, tuo ilgesnės terapijos reikia. Siekiant reikšmingų vaiko raidos ir asmenybės pokyčių, problemų sprendimo, ilgalaikė vaiko ar paauglio psichoterapija gali trukti mažiausiai pusantrų – dvejus metus. Jei siekiama spręsti konkrečias santykių, emocines problemas ar teikiama pagalba krizės atveju, trumpalaikė psichoterapija gali trukti 15-20 konsultacijų. Galimos ir vienkartinės konsultacijos, kurios mūsų centre dažniau teikiamos tėvams.

Psichologas ir psichoterapeutas reguliariai susitinka su tėvais (arba su vienu iš jų) atskirose konsultacijose. Jų metu aptariami tėvams kylantys klausimai (apie auklėjimą, emocijas, sudėtingas situacijas, bendradarbiavimą su ugdymo įstaigomis ir pan.), darbo su vaiku eiga, vaiko pokyčiai psichoterapijos procese.

Į pirmą konsultaciją kviečiami vaiko tėvai ar globėjai, kad surinktume reikalingą informaciją apie kreipimosi priežastis, kilusius sunkumus, vaiko raidą, išsiaiškintume tėvų lūkesčius, aptartume pagalbos galimybes ir eigą. Po pirmos konsultacijos psichologas ar psichoterapeutas kartu su tėvais nusprendžia dėl tolesnės pagalbos: individualaus vaiko įvertinimo, konsultacijų tėvams ar tėvystės kursų, kito specialisto konsultacijos, individualios psichoterapijos suaugusiems ar kt.