Kaip padėti vaikams koronaviruso pandemijos metu – rekomendacijos tėvams

Kūdikiai ir mažamečiai vaikai.  Gali atrodyti, kad jūsų mažametis vaikas yra nepaveiktas dabartinės koronaviruso situacijos. Taip gali atrodyti, nes mažiems vaikams dar sunku tiesiogiai išsakyti žodžiais, ką jie jaučia ir galvoja, tačiau tai gali atsispindėti jų žaidimuose ir piešiniuose. Taip pat vaikų nerimas gali pasireikšti padažnėjusiais pykčio priepuoliais. Būkite atidūs, kaip jūs elgiatės, ką kalbate prie vaikų. Kūdikiai ir maži vaikai perima suaugusiųjų jaučiamą nerimą, jaučia jūsų nuotaikos pasikeitimus, pastebi tėvų išsiblaškymą ir mažesnį jiems skiriamo dėmesio kiekį. Stenkitės išlikti ramūs šalia vaikų. Didžiausia pagalba mažiesiems – rami, pastovi ir nuspėjama aplinka bei kasdienė rutina.

Su vyresniais vaikais nevenkite kalbėtis apie dabartinę situaciją ir koronavirusą. Vaikai mato, kad kažkas vyksta, tad nepalikite jų neinformuotų, nes kitaip sukuriama erdvė baimę keliančioms vaiko fantazijoms. Kaip kalbėti su vaikais apie koronavirusą:

  1. Kalbėkitės su vaiku aiškia, suprantama kalba, atitinkančia jo amžių, ramiu balso tonu. Remkitės faktais, tačiau neužliekite vaikų dideliu informacijos kiekiu. Nepamirškite, kad vaikai neprivalo žinoti visų detalių, nebent vaikas pats specifiškai kažko klausia.
  2. Pakvieskite vaiką pasikalbėti. Pirmiausia paprašykite, kad jis papasakotų viską ką jau žino pats. Skirkite dėmesio vaikui, leiskite jam papasakoti dėl ko jis jaudinasi. Suteikite galimybę vaikui užduoti klausimus.
  3. Atsakykite nuoširdžiai, paprastai, nedetalizuokite, jeigu nežinote atsakymo tai ir sakykite, jog nežinote.
  4. Sutelkite dėmesį į tai, ką jūs darote siekdami apsisaugoti ir apsaugoti artimuosius. Vaikai jaučiasi saugiau ir ramiau, kai konkrečiai žino, ką reikia daryti. Tad papasakokite vaikams apie rankų plovimą, fizinę distanciją, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketą, apsauginių kaukių dėvėjimą. Paaiškinkite, kodėl vaikai nesusitinka su seneliais.
  5. Prieš kalbėdami su vaikais susidorokite su savo pačių juntamu nerimu. Jeigu jaučiate paniką, įtampą, tai tada ne laikas kalbėtis su vaiku, pirmiausia nurimkite ir tada eikite kalbėtis su vaiku.
  6. Pasikalbėję su vaiku užsiimkite kartu kita veikla, kuri būti smagi, nukreiptų dėmesį, ramintų.

Kaip dar galite padėti savo vaikams:

  • Stenkitės, kad šeimos gyvenimas išliktų kiek įmanoma įprastas ir normalus. Rutina, stabilumas, žinojimas, kas tavęs laukia – tai pagrindinės priemonės siekiant sumažinti vaiko nerimą.
  • Pagalvokite, kaip galite organizuoti fizinę namų erdvę, kad visiems būtų patogu.
  • Dienos rutina gali būti panaši, kaip įprastą savaitės dieną, kada vaikas eina į mokyklą ir susidėti iš laiko periodų, kada mokomasi, o kada poilsiaujama.
    • Naudinga turėti vizualines dienotvarkes, pieštas arba užrašytas, pakabintas matomoje vietoje (pvz., ant šaldytuvo).
  • Būkite kūrybingi, užsiimkite bendra veikla su šeimos nariais:
    • dėliokite puzles;
    •  žaiskite;
    • gaminkite visi kartu;
    • kasdieninis šeimos išėjimas pasivaikščioti ar užsiimti kita aktyvia fizine veikla – vaikams svarbu išlieti susikaupusią energiją.
  • Valdykite savo pačių nerimą:
    • Suprantama, kad šiuo metu galite nerimauti, o kas gi nejaučia nerimo šiuo metu? Tačiau kaip jūs susidorojate su savo jausmais daro didžiulę įtaką vaikams. Susilaikykite nuo katastrofinio mąstymo – galvojimo apie blogiausią scenarijų. Geriau skirkite dėmesio, ieškodami sprendimų, kaip išbūti šiuo periodu.
    • Pasidalinkite su vaikais savo jausmais, tačiau kartu pateikite būdų kaip padedate sau nusiraminti.
    • Venkite kalbėti su vaikais, kai patys esate apimti nerimo. Geriau atsitraukite, pamėginkite nusiraminti.
  • Tokie paprasti dalykai, kaip nusimaudymas po dušu, išėjimas pasivaikščioti ar gilus kvėpavimas gali padėti atgauti pusiausvyrą.
  • Ribokite naujienų srautą, socialiniuose tinkluose filtruokite paniką keliančius draugų ar kitų pažįstamų žmonių įrašus, straipsnius.
  • Leiskite vaikams naudotis technologijomis, kad jie galėtų susisiekti su draugais, seneliais.
  • Planuokite, kurkite sąrašus, ką veiksite, ką valgysite, įtraukite vaikus.
  • Stenkitės išlikti pozityvūs, priimkite vaikų jausmus:
    • Dauguma vaikų džiaugiasi, kad mokyklos buvo uždarytos, priimkite šiuos vaikų jausmus, nesmerkite jų, nenuneikite. Tai gali padėti vaikams išlikti pozityviems. Pasakykite vaikams, kad jūs džiaugiatės, kad jie laimingi, tačiau paaiškinkite, kad nors tai ir gali atrodyti, kaip atostogos, tačiau taip nėra ir viskas bus kitaip negu per tikras atostogas. Galima vaikams pasakyti: „Šaunu, kad visi liksime namuose. Galėsime smagiai praleisti laiką. Tačiau nepamiršk, mes vis tiek turėsim darbų ir laikysimės dienotvarkės.“
  • Nepamirškite sveiko proto ir būkite atlaidūs sau. Visi norime būti geriausiais tėvais, tačiau kartais tiesiog privalome nustumti tą tobulų tėvų įvaizdį į šoną. Galbūt jūsų vaikai darbo savaitės dienomis neturėdavo laiko prie ekranų ir TV, tačiau dabar, kai mokyklos uždarytos arba perkeltos į nuotolinę erdvę, mes galime duoti sau leidimą atlaisvinti ribas, susijusias su technologijomis ir vaikais. Paaiškinkite vaikams, jog tai unikali situacija ir namų taisyklės gali keistis (tačiau vėliau jos vėl bus tokios pačios).
  • Priimkite ir paprašykite pagalbos. Jeigu abu tėvai dirba iš namų, užsiimkite su vaikais pakaitomis, kad kiekvienam iš jūsų liktų laiko sau ir darbams. Skirkite vaikams amžių atitinkančių darbų. Paaugliai gali padėti tėvams prižiūrėti jaunesnius brolius ir seseris. Dauguma vaikų gali padėti padengti stalą, padėti sutvarkyti namus, išplauti indus, išnešti šiukšles. Net ir maži vaikai gali susitvarkyti savo žaislus. Visai šeimai dirbant kaip komandai visi šeimos nariai bus užimti ir nebus taip, kad kuris nors vienas namiškis (pvz., mama) pervargs.
  • Būkite lankstūs ir kūrybiški – nespauskite savęs. Pagrindinis tikslas neprarasti sveiko proto ir išlikti saugiems.

Jeigu esate paauglio tėvai:

  • Tinka viskas, kas išvardinta aukščiau.
  • Paskatinkite palaikyti ryšį su draugais.
  • Gali būti sunku suprasti, kiek jūsų paauglys nerimauja. Kartais gali atrodyti, kad jis nenori su jumis kalbėtis, bet dažniausiai jis laukia tinkamo momento.
  • Paaugliams lengviau kalbėtis užsiimant bendra veikla (vedžiojant šunį, kartu gaminant).

Svarbiausia siekite palaikyti ryšį su vaiku, siųskite aiškią žinutę, kad jūs esate šalia ir į jus galima kreiptis pagalbos. Stebėkite vaikų jausmus.

Parengta pagal:

https://www.bbc.com/news/uk-51734855
https://www.place2be.org.uk/about-us/news-and-blogs/2020/march/coronavirus-supporting-children-who-may-be-especially-vulnerable/
https://childmind.org/coping-during-covid-19-resources-for-parents/
https://www.annafreud.org/what-we-do/anna-freud-learning-network/coronavirus/

Dalintis
Kitos naujienos

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir tiesioginės rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei nesutinkate, slapukų Jūsų įrenginyje netalpinsime, tačiau kai kurios svetainės funkcijos gali iš dalies ar visiškai neveikti. Plačiau

Sutinku